Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Veislinių šunų apibudinimas

Protingiausi šunys
by

Karolis Bražiūnas

on 22 February 2013

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Veislinių šunų apibudinimas

Vokiečiu aviganiai Vokiečių aviganis yra vidutinio dydžio šuo, šiek tiek prailgintas, tvirtas, puikiai išvystytais raumenimis, pilvas šiek tiek įtrauktas.

Pagrindinės proporcijos. Patinų aukštis ties ketera 60-65 cm, svoris 30-40 kg. Kalių aukštis ties ketera 55-60 cm, svoris 22-32 kg. 10-17 proc. kūnas yra ilgesnis nei aukštis ties ketera. Labradoro retriveris – tai tvirtai sudėtas, vidutinio dydžio, energingas šuo. Kūnas atletiškas, juosmuo trumpas ir tvirtas. Krūtinė apvaliais šonkauliais, plati ir gili. Tai labai aktyvus šuo, nepaisant jo stambumo, lengvai ir laisvai juda. Dėl tokio sudėjimo ir sveikatos labradoras gali ilgai medžioti laukuose, pelkėse, atneša paukščius bet kokiomis sąlygomis. Pagal charakterį ir temperamentą labradoras gali būti šuo – kompanionas, šuo – terapeutas. Fiziniai duomenys ir protiniai sugebėjimai bei azartinis charakteris rodo, kad retriveris buvo išveistas medžioklei, o pastovus temperamentas tinka jį naudoti ir įvairiose darbo srityse. Pudeliai Elegantiškas, išdidus, temperamentingas ir aristokratiškų manierų. Aukšti protiniai sugebėjimai - pudelis lengvai dresuojamas, gali dalyvauti šunų varžybose. Jis - puikus kompanjonas įvairaus temperamento žmonėms: su sportininku jis gali bėgioti ilgas distancijas, tačiau prisiderins ir prie namisėdos šeimininko. Beveik niekada neina ramiai, visada šokinėja, lengvai bėginėja. Dobermanai yra labai protingi, švelnūs ir ištikimi šeimininkui, šeimininko draugams, šeimai. Dėl savo sargaus būdo, nepažįstamus žmones gali pulti, ryžtingai ginti šeimininką. Dobermanams būtinai yra reikalinga griežta dresūra ir savalaikė socializacija, kitaip šie šunys gali tapti nevaldomi ir net pavojingi. Dobermanai Labradoras Pulis Vengrai nuo seno veisė juodakailius pulius, nes avių bandoje juos lengviau atskirti. Plėšrūs žvėrys taip pat iš tolo matydavo šunis. Aviganių kailį išblukindavo saulė. Žemyn krintančios sruogos – ne tik puošmena, bet ir apsauga. Lyjant vandens srovelės nuteka žemyn, gaurai beveik nesudrėksta. Kailis skleidžia stiprų kvapą Auksaspalvis retriveris Kailio spalva gali būti nuo kreminės iki auksinės, kuri su amžiumi šviesėja. Kailis gali būti lygus arba banguotas su tankia, neperšlampama pavilne.
Viršugalvis platus, nukarusios ausys vidutinio ilgumo, prasidedančios maždaug akių aukštyje. Šunys pasižymi maloniai žvelgiančiomis tamsiomis akimis su tamsiais apvadais. Bostono terjeras Sumanus, protingas, guvus, energingas, supranta humorą, žaismingas, pasitiki savimi, meilus, prieraišus. Puikus sarginis šuo, be reikalo neloja. Čihuahua Čihuahua (angl. chihuahua) – mažiausia šunų veislė. Šios veislės kilmė kelia daug nesutarimų. Čihuahua tėvynę tyrėjai vadina daugelį šalių: Japoniją, Kiniją, Egiptą, Maltos salą. Taip pat manoma, kad jie papuolė ir į Meksiką. Šiuos šunis įvežė Ispanijos konkistadorai arba kinų prekybininkai prieš šimtą su trupučiu metų. Vyraujanti nuomonė, kad istorinė čihuahua tėvynė ir yra Meksika. Bokseris (vokiečių bokseris) Bokseris (vokiečių bokseris) atsirado XIX a. pabaigoje, vedant kryptingą selekcinį darbą. Bokserių veislės pagrindu tapo bulenbeiceriai, senovės asirų kovinių šunų palikuonys, kuriuos atvežė finikiečių jūreiviai. Laikui bėgant kontinentinės Europos teritorijoje (Belgija, Olandija, Šiaurės Prancūzija, Vokietija ir Prūsija), atsirado į dogus panašios šunų veislės, tarp kurių dominavo – bulenbeiceriai. Iš esmės jų veisimu užsiėmė medžiotojai. Bulenbeicerių užduotis buvo sugauti ir laikyti varovų pabaidytą gyvūną, kol atvyks medžiotojai. Vakarų Sibiro laika Vakarų Sibiro laika – viena populiariausių laikų veislių. Ji kilus iš Šiaurės Rusijos, kur šios šunų veislės atstovai padeda vietiniams gyventojams – medžiotojams, piemenims ir t.t. Vakarų Sibiro laika palyginus neseniai išvesta medžiotojų ir kinologų, remiantis dviem vietos laikų ekotipais. Vakarų Sibiro laikos garsėja kailinių žvėrelių medžiokle. Jos neturi sau lygiu paieškoje, persekiojime ir t.t. Vakarų Sibiro laika judri, greita, tuo pačiu metu rami, šaltakraujiška. Pekinas Pekinai – veislė, specialiai išvesta gyventi rūmuose ir pilyse. Jo išvaizda stebėtinai dera su rūmų menėmis, gyvenamųjų, miegamųjų ir valgomųjų kambarių interjeru, jo kūno linijos atkartoja antikvarinių baldų išlenkimus, o išraiškingas žmogiškas veidas, protingos, linksmos akis ir garbingas elgesys primena mums rytietiškas pasakas, kur gyvena stebuklingi liūtai ir drakonai, princai ir princesės, imperatoriai ir imperatorienės. Kaukazo aviganis Kaukazo aviganio kilmės šaknys tolimoje praeityje ir tiksliai nėra žinoma jo atsiradimo vieta. Jis plačiai paplitęs Azerbaidžano, Armėnijos, Gruzijos ir Rusijos teritorijoje. Kaukazo aviganio protėviai galėjo kilti iš šunų, kurie gyveno senovės Urartijos, Midijos, Iberijos ir kitose Kaukazo regiono karalystėse. Nuo seno ši veislė patyrė natūralią ir žmogaus vedamą atranką. Šunys buvo naudojami apsisaugoti nuo vilkų ir kitų nekviestų svečių. Amerikiečių pitbulterjeras (pitbulis) Pasak kai kurių kinologų, tiesioginiai pitbulterjerų protėviai yra senieji bul – and – terjerai, kurie XIX a. pradžioje buvo plačiai paplitę Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1835 metais kai Anglijoje buvo uždraustas viešas bulių pjudymas šunimis, kur buvo naudojami buldogai, kruvinų spektaklių gerbėjai, persiorientavo į šunų kovas ir žiurkių pjudymą šunimis. Mopsas Tikslių duomenų iš kur kilęs mopsas (angl. pug) nėra. Pagal vienus – iš Kinijos, pagal kitus – iš Pietų Afrikos. Egzistuoja ir trečia versija, kad mopso šaknys iš Europos, kurio protėviai buvo nykštukiniai, į mastifus panašūs šunys. Šiuo metu labiausiai tikėtina kiniškos kilmės versija. Šios teorijos patvirtinimui gali pasitarnauti senovės kinų figūrėlės, kuriose vaizduojamas nedidelis, didele galva ir akimis šuo, labai primenantis šiuolaikinį mopsą. Čiau čiau Čiau čiau – seniausias špicų šeimos atstovas. Jo protėvių namai – Mandžiūrija, iš kurios šie šunys paplito iš šiaurės į pietus per visą Kiniją ir Tibetą. Yra kelios veislės kilmės versijos, tačiau tiksliai žinoma, kad čiau čiau gyvuoja jau daugiau nei du tūkstantmečiai. Jo atvaizdų randama dviejų tūkstančių metų senumo kinų molio dirbiniuose. Pagal vieną versiją čiau čiau kilęs iš vokiečių špicų ir laikų, pagal kitą – Tibeto mastifų palikuonis. Šiuo metu egzistuoja dviejų rūšių čiau čiau. Taksas Taksas (angl. dachshund) – viena populiariausių ir mylimiausių veislių pasaulyje. Tiksli takso kilmės istorija nėra nežinoma. Šiuolaikiniai kinologai mano, kad taksas kilo iš trumpakojų skalikų. Vokiečių zoologas Alfred Brehm (1829 – 1884) savo garsiajame darbe “Gyvūnų gyvenimas” rašė, kad taksas kilęs iš Ispanijos. Jau XV amžiuje Europos dailininkų drobėse pasirodė taksai. Šiuolaikinė taksų veislė išvesta Vokietijoje. Biglis Biglis – sena medžioklinio Anglijos skaliko veislė, kuri kelis šimtmečius buvo naudojama medžioklėje.rmą kartą šį veislė paminėta 1475 metais. Šunys buvo veisiami Anglijos aristokratų dvaruose. Biglis yra kilęs iš keltų skalikų, kurie buvo kryžminami su nedideliais Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos skalikais. Kolonizacijos laikotarpiu šios šunų veislės atstovai papuolė į JAV. Anglų kokerspanielis Kokerspanielis Anglijoje buvo naudojamas slankų medžioklėje. Anglijos šunų augintojai atkreipė ypatingą dėmesį į spanielių medžioklės sugebėjimus ir dirbo juos tobulindami. Pirmose Anglijos šunų parodose pievų spanieliai buvo skirstomi pagal svorį: iki 11,4 kg ir daugiau. “Kokeriai” buvo priskiriami prie pirmosios kategorijos. Nuo 1880 iki 1900 m. Anglijoje susiformavo “kokerio” šunų tipas, kurie vėliau tapo “anglų kokerspanieliai” (angl. english cocker spaniel) veisle. 1892 metais Anglijos Kennel Club pradėjo registruoti kokerspanielius kilmės knygoje kaip atskirą veislę. Dalmantinas Dalmatino (angl. dalmatian) kilmė neaiški ir grindžiama tik prielaidomis. Dauguma tyrinėtojų mano, kad dalmatino tėvynė prie Viduržemio ar Adrijos jūros, tiksliau, Dalmatijoje – istoriniame Adrijos pakrantės regione. Pagal kitą versiją, dalmatinas – išeivis iš Indijos papuolęs į Dalmatiją. Šių šunų galima rasti XVI a. paveiksluose. Pirmieji dalmatinai Anglijoje pasirodė daugiau kaip prieš keturis šimtmečius. Pirmasis išsamus šios šunų veislės aprašymas siekia 1792 metus, kur šios veislės šunys vadinami “dalmatinais arba karietų šunimis”. Jorkšyro terjeras Jorkšyro terjeras (angl. Yorkshire terrier) išvestas Anglijos kalnakasių XIX a. pabaigoje Jorkšyre. Šunis fermeriai naudojo graužikų gaudymui.Sumania selekcija pavyko žymiai sumažinti terjero dydį. Kai kurie suaugę jorkšyro terjerai sveria tik 1 kg. Ilgą laiką ši veislė buvo populiari tarp Didžiosios Britanijos pramonės darbininkų ir ūkininkų. Linksmas, bendraujantis, protingas, judrus šuo užkariavo ir aukštuomenės ponių širdys. Taigi, Jorkšyro terjeras iš tvartų, arklidžių ir sandėlių persikėlė į dvarus ir pilis. Viso pasaulio veisliniai
Šunys Darė:Karolis Bražiūnas 7b
Full transcript