The Internet belongs to everyone. Let’s keep it that way.

Protect Net Neutrality
Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Švietimo amžius. Švietėjai ir jų idėjos

Švietimo amžius. Švietėjai ir jų idėjos
by

juste laume

on 24 February 2013

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Švietimo amžius. Švietėjai ir jų idėjos

Parengė: Justina Valytė Švietimo amžius. Švietėjai ir jų iėdjos Turinys Švietimo amžius
Švietimo Amžiaus pradžios Priežastys
Švietėjai
Apšviestasis absoliutizmas
Žymiausi švietėjai:
Džonas Lokas
Šarlis de Monteskjė
Volteras
Žanas Žakas Ruso
Deni Didro
Imanuelis Kantas
Apibendrinimas
Klausimai Švietimo amžius Švietimo amžius (arba Apšvietos amžius) – XVII a.pab. - XVIII a. Europoje ir Šiaurės Amerikoje kilęs visuomeninis kultūrinis, politinis judėjimas, intelektualinis sąjūdis. Šio sąjūdžio atstovai vadinami švietėjais.

Švietimo amžiaus idėjos pirmiausisa kilo Anglijoje, plito visose Europos šalyse ir Šiaurės Amerikoje, bet labiausiai įsitvirtino Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje. Švietimo Amžiaus pradžios Priežastys Svarbiausia naujų idėjų plitimo priežastimi buvo daugybė neišspręstų politinių, socialinių ir ekonominių problemų;
XVII - XVIII a. intensyvi gamtos mokslų raida, racionalistinė filosofija, mokslo laimėjimai ir išradimai;
Pramonės perversmas;
Sapausdintų knygų plitimas. Švietėjai Švietėjai išreiškė kylančios buržuazijos  siekius, domėjosi visuomenės reikalais, mokslu, švietimu, kritikavo to meto valstybinę bei visuomeninę santvarką, siūlė įvairius būdus jai tobulinti, smerkė religinį nepakantumą, netinkamus ir žiaurius įstatymus, luomų privilegijas, reikalavo žmonių lygybės prieš įstatymus.

Švietimo amžius dar vadinamas Kosmopolitizmo amžiumi (žmogaus tėvynė - visas pasaulis, o tautiniai skirtumai - nereikšmingas dalykas), nes įvairių tautybių žmonės rašė ir kalbėjo viena kalba - prancūziškai; juos vienijo religinis pakantumas, dorovė ir kt. idėjos. Tai buvo savotiškas humanizmo tęsinys, vis dėlto humanistai rėmėsi senovės Graikijos ir Romos pavyzdžiais, o švietėjai jau galėjo remtis XVII a. Europos aukštuomenės filosofija.

Naujos pasaulėžiūros formavimuisi padėjo gamtos mokslų vystymasis. XIV-XV a. gamtos mokslai nebuvo humanistu dėmesio centre, o švietėjai priešingai kaip tik išaukštino šių mokslų reikšmę žmonijos gyvenime.

Kitas, nemažiau svarbus, skirtumas buvo tai, kad švietėjai daugiau dėmesio teikė visuomeninėms problemoms. Žymiausi švietėjai: Džonas Lokas (1632-1704m.) Anglų švietėjas, pasisakęs už prigimtines žmogaus teises: asmens ir sąžinės laisvę bei teisę į nuosavybę.

Manė, kad reikia atskirti įstatymų leidžiamąją (Parlamentas) ir vykdomąją valdžias (karalius ir ministrai). Pirmasis iškėlė „visuomenės sutarties teoriją”: žmonės sukuria valstybę savo prigimtinėms teisėms apsaugoti, o valdymas turi būti traktuojamas kaip tautos ir vyriausybs sutartis. Kai valdovas ima nepaisyti liaudies teisių, nesilaiko statymų, liaudis gali sukilti ir jį pašalinti. Šarlis de Monteskjė (1689-1755m.) Kritikavo Prancūzijos absoliutizmą ir pasisakė už konstitucinę monarchiją.
Toliau plėtojo Loko idėjas apie valdžių atskyrimą. Teigė, kad valdžios koncentracija atneša blogį, todėl būtina taikyti valdžių pasidalijimo principą: įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios. Volteras (1694-1778m.) Fransua Mari Arujė Filosofas, rašytojas, poetas, politinių brošiūrų autorius, kurio veikloje įsikūnijo geriausi prancūzų Švietimo bruožai: tikėjo begalinėmis proto galimybėmis, smerkė piktnaudžiavimą, savivalę, žiaurius įstatymus, kankinimus, religinį nepakantumą, gynė nekaltai nuteistuosius.
Smarkiai kritikavo Katalikų bažnyčią, tačiau manė, kad tikėjimas į Dievą yra būtinas, nes palaiko tvarką visuomenėje.
Buvo susipažinęs su Loko ir Monteskjė idėjomis, tačiau teigė, kad valstybę valdyti gali apsišvietęs monarchas.  Žanas Žakas Ruso (1712-1778m.) Švietėjas, filosofas. Manė, kad reikia sumažinti turtinę nelygybę, siūlė riboti asmeninę nuosavybę. Tauta gali pati nustatyti valdymo formą, geriausia – respubliką.
Reikia panaikinti monarchiją, žemėvaldą, iš turtuolių pareikalauti mokesčių.
Buvo abejingas Bažnyčiai, tačiau netikėjimą laikė pavojingu visuomenei.
Jo teorijomis vadovavosi Prancūzijos Didžiosios revoliucijos vadai.
Žymusis filosofas ir rašytojas Žanas Žakas Ruso skelbia, kad gamta visus sukūrė lygius. Jo garsusis šūkis “Atgal į gamtą” Deni Didro (1713-1784m.) Literatūros ir meno kritikas, inicijavęs prancūzų švietėjų susibūrimą į vieną grupę – enciklopedistus.
Redagavo ir išleido “Enciklopediją”, kuriai straipsnius rašė žymiausi prancūzų švietėjai. Leidinio tikslas – sukaupti to meto mokslo žinias ir paskleisti jas plačiajai visuomenei. Atsižvelgiant į mokslo laimėjimus, čia buvo mėginta iš proto pozicijų pažvelgti į pasaulį. Buvo kritikuota luominė nelygybė, Prancūzijos valdymo sistema, bažnyčia. Valdžios draudimai ir popiežiaus pasmerkimas nesutrukdė išleisti šios knygos.
Svarbiausias nuopelnas – švietėjiškos pažiūros, turėjusios didelę įtaką to meto visuomenei. Imanuelis Kantas (1724 – 1804m.) Lietuvių kilmės vokiečių filosofas teoretikas. Gimė Karaliaučiuje.
Tikėjo, kad istorija yra procesas, kuris atves žmoniją į tobulą visuomenę. Todėl žmones reikia šviesti, mokyti, kovoti su įsišaknijusiais prietarais.
„Išdrįsk būti protingas, turėk drąsos remtis savo protu.“ Apibendrinimas Ilgainiui kultūrinis sąjūdis, vadinamas Švietimu, apėmė visą Europą ir jos valstybių kolonijas Š.Amerikoje;
Visų šalių Švietėjai skatino valdovus daryti pertvarkymus ir palaikė jų pastangas, daromas ta linkme;
Tai laikotarpis, kai Europos šalyse kilo pasipriešinimas pasenusioms feodalinėms institucijoms;
Atsiranda nauja valdymo forma - Apšviestaisi absoliutismas;
Švietimo amžius ir švietėjų idėjos prisidėjo prie Didžiosios Prancūzijos revoliucijos;
Kurstė Nepriklausomybės karus Šiaurės Amerikoje;
JAV(1787), ATR(1791) ir Prancūzijoje(1791) pasirašytos konstitucijos;
Iki šių dienų išliko Loko pradėtas ir Montekjė išplėtotas valdžių padalijimas į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę;
Aukščiausia valdžia - tauta, tauta gali nuversti valdova jei jis neatstovauja jos interesų. Klausimai Kokiame amžiuje prasisdėjo Švietimo epocha, kurioje šalyje?
Kokio luomo interesus gynė švietėjai?
Kas pirmas manė, kad reikia išskirstyri valdžias?
Kas pasiūlė valdžias išskirstyti į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę? 2013 Vilnius Apšviestasisi absoliutizmas Švietimo amžiuje atsiranda nauja valdymo forma - Apšviestasisi absoliutizmas - Europos valstybių monarchai, siekdami sutvirtinti savo valdžią, rėmėsi švietėjų įdėjomis, susirašinėjo su filosofais, vykdė nemažai reformų (lengvino ar visiškai panaikino baudžiavą, priėmė religinio pakantumo įstatymą, uždraudė kankinimus tardant, plėtojo švietimą ir kt.) (Prancūzijoje, Rusijoje, Prūsijoje, Austrijoje.)
Full transcript