Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Justinas Marcinkevičius

No description
by

Sidona Grišiūtė

on 4 February 2014

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Justinas Marcinkevičius

Justinas Marcinkevičius.
Kūrybos bruožai

Justinas Marcinkevičius, kuris dalies lietuvių visuomenės dar sovietmečiu buvo suvokiamas kaip „tautos poetas“, į literatūrą atėjo XX a. 6-ojo dešimtmečio viduryje.
Savitai tęsdamas lietuvių neoromantinės lyrikos tradiciją, savo kūryba jis gaivino ir gynė lietuvių tautos kultūrinę savimonę, sugrąžino į lietuvių literatūrą humanistinę žmogaus idėją.
Justinas Marcinkevičius – lietuvių poetas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.
Justinas Marcinkevičius gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje (Prienų raj.)
Mirė 2011 m. vasario 16 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.
Kūrybos bruožai
Just. Marcinkevičius kūrė daugiausia sudėtingomis sovietinio totalitarizmo sąlygomis, – ši aplinkybė lėmė, kad poeto kūrybos brandžiojo laikotarpio kūriniams itin būdingi metaforiškas kalbėjimas, užuominos ir nutylėjimai.
Just. Marcinkevičiaus poezijos branduolys – lietuvių tautos savasties, jos istorinio kelio bei likimo apmąstymas.
Svarbiausias lietuvių tautinės tapatybės šaltinis poetui buvo kaimo agrarinė kultūra. Todėl jo eilėraščiuose ir poemose kasdieniai žemdirbių darbai, buitis ir daiktai vaizduojami kaip šventas ritualas.
Just. Marcinkevičiaus kūriniuose daug Lietuvos kaimo gamtos – laukų, pievų, upių, ežerų – jausmo.
Viena esminių poeto kūrybos atramų buvo ir lietuvių tautosaka, ypač liaudies dainos, iš kurių jis perėmė ne tik daugelį poetinių įvaizdžių, bet ir melodingą intonaciją, deminutyvinių formų vartoseną. Iš gamtinių ir mitinių tautosakinių įvaizdžių yra susiklosčiusi kone visa Just. Marcinkevičiaus poetinė metaforika.
Justino Marcinkevičiaus kūriniai chronologine tvarka:
Kraujas ir pelenai: herojinė poema. - Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960.
Duoną raikančios rankos: eilėraščiai. - Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963.
Donelaitis: poema. - Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964.
Siena: poema. - Vilnius: Vaga, 1965.
Mediniai tiltai: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1966.

Liepsnojantis krūmas: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1968
.

Mindaugas: drama - poema. - Vilnius: Vaga, 1968.

Katedra: 10 giesmių drama. - Vilnius: Vaga, 1971.
Šešios poemos. - Vilnius: Vaga, 1973.

Mažvydas: giesmė. - Vilnius: Vaga, 1977.

Gyvenimo švelnus prisiglaudimas: lyrika. - Vilnius: Vaga, 1978.

Pažinimo medis: poema. - Vilnius: Vaga, 1978
.
Būk ir palaimink: lyrika. - Vilnius: Vaga, 1980.
Dienoraštis be datų. - Vilnius: Vaga, 1981.
Raštai. - Vilnius: Vaga, 1982-1983. 5 t.
Vienintelė žemė: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1984.
Už gyvus ir mirusius: lyrika. - Vilnius: Vaga, 1988.
Lopšinė gimtinei ir motinai: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1992.
Prie rugių ir prie ugnies: eilėraščiai. - Vilnius: Lituanus, 1992.
Eilėraščiai iš dienoraščio: poezija. - Kaunas: Spindulys, 1993.
Tekančios upės vienybė: eseistika. - Kaunas: Santara, 1994.
Tekančios upės vienybė: eseistika. 2-asis leidimas. - Kaunas: Santara, 1995.
Daukantas: draminė apysaka. - Kaunas: Santara, 1997.
Žingsnis. - Kaunas: Santara, 1998.
Dienoraštis be datų. 2-asis papildytas leidimas. - Vilnius: Vyturys, 1999.
Poezija. - Vilnius: Vaga, 2000. 2 t.
Devyni broliai: baladžių poema. - Kaunas: Santara, 2000.
Carmina minora: poema. - Vilnius: Tyto alba, 2000.
Pažinimo medis: poema. 2-asis leidimas. - Vilnius: Vaga, 2001.
Dienos drobulė: eilėraščiai. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002.
Grybų karas: poema. - Vilnius: Alma littera, 2002.
Voro vestuvės: vaikų, tėvelių ir senelių pamėgta poemėlė. - Vilnius: Vaga, 2002.
Trilogija ir epilogas. Mindaugas. Mažvydas. Katedra. Daukantas: poetinės dramos ir draminė apysaka. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.
Poemos. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007.
Eilėraščių tekstais sukurta apie 200 dainų. 1974 m. parašytas eilėraštis „Laisvė“ paskatino grupę „Antikvaras“ sukurti dainą, kuri tapo savotišku 1991 m. sausio 13-os himnu.
Poeto kūryba atskiromis knygomis išleista vokiečių, rusų, anglų, bulgarų, vengrų, norvegų, estų, rumunų, serbų, latvių, slovakų, armėnų, čekų, uzbekų, gruzinų, moldavų, kirgizų, ukrainiečių ir kitomis kalbomis.
* metaforika - vieno kūrinio, rašytojo ar grupės rašytojų kūrybos metaforų visuma
Bibliografija
J. Marcinkevičius išleido per šimtą knygų (poemų, eilėraščių, dramų, eseistikos, knygų vaikams ir kt.)
Poema „Siena “(1965): herojės drąsa grumtis, nepasiduoti, išsaugoti savo dvasios nepriklausomybę ir savastį, nesiklaupti prieš baimę ir mirtį, prieš pasaulio smurtą, prieš nesibaigiančią kasdienybės agresiją: „Atrodė, kad jinai nepralaimėjo“.
Just. Marcinkevičiaus poezijoje, panašiai kaip ir dramose , kalbama apie žmogaus įsipareigojimą tėvynei, jos kultūrai, apie kalbos, rašto svarbą, būtinybę juos saugoti, o kartu apie žmogaus meilę, apie jo kaltes ir atgailos galimybę.
Svarbiausios kūrybos temos: tėvynė, gamta, kalba, meilė, pareiga.
Draminėje trilogijoje „Mindaugas" (1968), „Mažvydas" (1977), „Katedra" (1971) kalbama apie visiems laikams aktualias problemas: koks yra pareigos ir asmenybės laisvės santykis, ar visada tikslas pateisina priemones. Šioje trilogijoje poetas norėjo parodyti, per kokį vargą ir skausmą atsirado pagrindinės lietuvių nacionalinio gyvenimo formos: valstybė, raštas, menas.
Mūsų literatūros klasikas Justinas Marcinkevičius niekada neslėpė, kad populiariausias jo kūrinys - eiliuota poema vaikams „Grybų karas“. Ir iš tiesų, kas nežino eilutės „Ei, tai vija, Pinavija, - visą dieną grybais lyja“ – tas tikras „grybas“!
Dokumentinės literatūros knygoje „Dienoraštis be datų“ poetas Justinas Marcinkevičius pateikia ištisą aukso minčių lobyną. Kaip knygos įžangoje rašo autorius, „ši knyga išaugo iš užrašų knygelių“, kuriose poetas retkarčiais pasižymėdavo kokią mintį, įspūdį, išgyvenimą, palyginimą, metaforą, temą straipsniui, minties ar jausmo kryptį eilėraščiui.
Gyvenimas – malonumų indas, pripildytas kartaus pareigos ir atsakomybės gėrimo. – „Dienoraštis be datų“.
Visų džiaugsmų veidai panašūs vienas į kitą. Skausmų veidai skirtingi. O laimė apskritai neturi veido. – „Dienoraštis be datų“.
Ačiū už dėmesį!
1957 m. LTSR valstybinė premija už poemą „Dvidešimtas pavasaris“
1965 m. „Poezijos pavasario“ laureatas
1969 m. LTSR valstybinė premija už dramą-poemą „Mindaugas“
1993 m. Gedimino III laipsnio ordinas
1997 m. Gedimino I laipsnio ordinas
1998 m. Johano Gotfrydo Herderio premija
2000 m. Literatūrinė "Varpų" premija
2001 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija
2002 m. gegužės 16 d. Prienų miesto garbės pilietis
2002 m. lapkričio mėn. Vilniaus garbės pilietis
2003 m. Vytauto Didžiojo ordino didysis kryžius
2005 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimas
2005 m. Baltijos Asamblėjos premija
2008 m. gegužės 18 d. Nacionalinė pažangos premija
2009 m. Vilniaus mero premija
2009 m. Literatūrinė Vaižganto premija
Darbą rengė Sidona Grišiūtė 4d
Full transcript