Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Vandenynų ir jūrų krantai

No description
by

Rūta Karalytė

on 10 December 2014

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Vandenynų ir jūrų krantai

Krantų akumuliacija
Lėkštuose krantuose bangų klostomas smėlis arba žvyras suformuoja akumuliacinius krantus. Beveik visi Lietuvos pajūrio krantai yra akumuliaciniai.
Priekrantė srovė
Vėjas iš paplūdimių smėlio supūsto kopas.
Jei pakrantės linija vingiuota, kyšuliuose vyksta abrazija, o įlankėlėse– akumuliacija.
Platūs paplūdimiai sugeria bangų energiją ir saugo pakrantes nuo audrų.
Lėkšti paplūdimiai gali susiaurėti arba išnykti, jei priekrantė srovė sustiprės ar sumažės. Jos plukdomos medžiagos kiekis gali viršyti akumuliaciją.
Nerijos ir lagūnos susidarymas
Nerija – siaura sausumos juosta jūroje, sudaryta iš smėlio arba žvirgždo sąnašų ir vienu galu susijungusi su krantu.
Vandenynų ir jūrų krantai
Parengė: Rūta Karalytė 3e kl. Guoda Vitkauskaitė 3d kl.

Krantų ardymas
Abrazija – bangų muša paprastai ardanti stačius krantus.
Akumuliacinis krantas
Pastaraisiais metais labai susiaurėjo Palangos paplūdimai
Nuplaunamam smėliui sulaikyti statomos bunos
stiprūs bangų smūgiai pamažu trupina uolienas;
bangos didele jėga sviedžiamos į krantų skardžius smėlį ir akmenis;
sūrus jūros vanduo tirpdo krantų uolienas (korozija);
bangos išgriaužia skardingo kranto papėdę, todėl po kurio laiko skardis griūva.
Olando Kepurė prie Girulių
Nerija nuo jūros atitverta dalis, vadinama lagūna, arba mariomis
Nerijų dažnai susido tose vietose, kur krantas keičia kryptį, arba upių žiotyse.
Formuojasi priekrantės srovės nešamam smėliui pamažu ilginant kranto kyšulį.
Lagūniniu krantu vadinama pakrantėje susidariusi kelių lagūnų virtinė.
Lietuvai priklauso ilgiausios Europoje (98 km) Kuršių nerijos šiaurinė dalis
Krantų tipai
Fiordinis krantas
Fiordinis krantas turi daugybę fiordų –siaurų, giliai į sausumą įsiterpusių įlankų
Šcherinis krantas
Dalmaniškas krantas
Vatinis krantas
Riasinis krantas
Susidaro jūrai užliejus kalnuotų pakrančių upių slėnių žiotis.
Ne ledyninės kilmės, o upinės.
Lagūninis krantas
Europoje fiordai itin būdingi Norvegijos pakrantei,taip pat pietų Čilės, Grenlandijos pakrantėms
Būdingi Suomijos, Švedijos pakrantėms.
Atsirado tirpstant paskutiniam ledynui. Jūros vanduo užtvindė pakrantės kalvotas lygumas ir paliko nuglūdintas viršūnes kišoti virš vandens.
Ryškiausias pvz. Dalmatija
Dalmatiško kranto salos yra geologinėje praeityje nugrimzdusių kalnynų viršūnės.
Europoje būdingas prie Fryzų salų.
Kranto linija neaiški, dėl potvynių ir atslugių pajuda kelis kilometrus į priekį ir atgal. Greta vatinio kranto sausumos ruožas labai pažeidžiamas audrų, todėl žmonės ia įrengia pylimų ir užtvarų.
Būdingas Britų saloms.
Full transcript