Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Ekologiniai faktoriai

No description
by

Birute B.

on 9 March 2011

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Ekologiniai faktoriai

Organizmas (organ + ism; gr. organon 'įrankis', 'instrumentas') – savarankiškai egzistuojantis organinio pasaulio vienetas (gyvūnas, augalas arba mikroorganizmas, gyvosios gamtos elementas), turintis savireguliacijos sistemą, kuriam daro poveikį įvairūs aplinkos veiksniai. Organizmas gali egzistuoti sąveikaudamas su aplinka, kuri padeda jam atsinaujinti. Aplinka - Gyvosios ir negyvosios gamtos elementų sistema, kurioje egzistuoja organizmai/bendrija.
Aplinkos dalys sferos:
• Antžeminė (litosferos ir atmosferos sandūra)
• Hidrosfera
• Pedosfera
• Organizmo sfera

Ekologiniai veiksniai, kitaip dar ekologiniai faktoriai - aplinkos savybės, elementai ir ištekliai, veikiantys organizmus, bendrijas ir ekosistemas, jų savybes ir būseną. Vieni veiksniai būtini organizmams (šviesa, šiluma, deguonis), kiti žalingi (teršalai), vieni jų yra natūralūs, kiti - atsiradę dėl žmogaus veiklos.

Aplinkos ekologiniai faktoriai skirstomi į:
Abiotinius Šviesa Temperatūra Vanduo Oras Ir kiti... Organizmai energiją savo gyvybiniams procesams palaikyti gauna iš Saulės, kuri sudaro 99,9% bendro Žemės energijos balanso.
Šviesos poveikis organizmams yra dvejopas. Tiesioginė intensyvi saulės radiacija gali būti pražūtinga daugeliui organizmų dėl jos tiesioginio neigiamo poveikio protoplazmai. Tačiau šviesa yra pirminis energijos šaltinis be kurio neįmanoma jokia gyvybės forma.
Šviesos poveikis tam pačiam augalui yra nepastovus. Tai priklauso nuo kitų ekologinių veiksnių. Tam dažnai turi įtakos klimatiniai veiksniai, ypač temperatūra.
Aplinkos vandens balansas ir drėgmė turi didelę reikšmę ne tik organizmų termoreguliacijai. Vanduo taip pat potencialiai gali tapti limituojančiu veiksniu bet kokiam organizmui. Su vandeniu yra susiję visi svarbiausi gyvybiniai procesai - mityba, kvėpavimas, medžiagų apykaita, biocheminės reakcijos, kurios vyksta vandeniniuose tirpaluose. Todėl organizme turi būti pakankamai vandens: sausumos gyvūnų -45-95% kūno svorio, augalų audiniuose – 50-98%. Tik subrendusiose ir išdžiūvusiose sėklose yra 10-15%, o subrendusiose sporose 8-10% vandens, bet jose gyvybiniai procesai yra labai sulėtėję. Taigi, be vandens nėra gyvybės be to visuose šiuose procesuose reikalingas gėlas vanduo, kuris sudaro vos apie 3% visų pasaulio vandens išteklių. Tačiau vanduo priskiriamas atsinaujinantiems ištekliams, nes ekosistemose jis nuolat pasipildo.

Įvairių augalų ir gyvūnų vandens poreikiai yra nevienodi ir prie tam tikro drėgmės režimo bei vandens trūkumo organizmai prisitaiko morfologinėmis, fiziologinėmis, biocheminėmis bei elgseninėmis adaptacijomis .Visi judantys organizmai ieško priedangos nuo kaitrių saulės spindulių, tokiu būdu pažemindami kūno temperatūrą ir sumažindami vandens reikmes ir sunaudojimą.
Įvairiose žemės paviršiaus vietose temperatūra svyruoja nuo -60○ C (Sibire) iki +80○C (dykumose).Dauguma organizmų rūšių yra prisitaikę gyventi aplinkoje, kurioje temperatūrų svyravimų diapazonas yra siauresnis. Temperatūra - tai veiksnys potencialiai galintis tapti limituojančiu bet kokiam organizmui, nes visi fiziologiniai procesai ir biocheminės reakcijos gali vykti tik tam tikroje temperatūroje ir dažniausiai teigiamoje.
Pagal reakciją į aplinkos temperatūrą visi organizmai skirstomi į „šiltakraujus“ ir „šaltakraujus“. Pirmiesiems priklauso paukščiai ir žinduoliai, kurie pasižymi pastovia kūno temperatūra ir yra vadinami endotermais, tai yra organizmais, kurių kūnas sušyla nuo viduje gaminamos šilumos. Antrieji- „šaltakraujai“ gyvūnai, augalai, grybai ir mikroorganizmai vadinami ektotermais. Šie organizmai įšyla, veikiant išoriniam šilumos šaltiniui, kitaip tariant, šių organizmų temperatūra keičiasi kartu su aplinkos. Kokiais būdais organizmai reaguoja į aplinkos pokyčius, kurie turi neigiamą poveikį organizmų gyvybinei veiklai? Visi organizmai į pakitusią aplinką, kurioje kai kurių aplinkos parametrų reikšmės atsidūrė už jų optimumo srities ribų, reaguoja įvairiomis atsakomosiomis reakcijomis. Pakitus aplinkai, organizmas dėka jame vykstančių pasikeitimų pastumia tolerancijos sritį tam tikrų ekologinių veiksnių atžvilgiu į jam reikiamą pusę. Pavyzdžiui, zuikis, pakeitęs kailį į žieminį, temperatūros kreivę arba diapazoną pastumia į kairę, t.y. žemesnių temperatūrų link . Tačiau prieš pasikeisdamas išoriškai, t.y. morfologiškai, pirmiausiai zuikis pasikeitė viduje, t.y. fiziologiškai. Visas šis procesas yra vadinamas adaptacija arba zuikio atsakomosiomis reakcijomis ir prisitaikymu prie pasikeitusių sąlygų, t.y. naujos aplinkos reikalavimų. Visa antžeminė gyvybė sukoncentruota apatiniame atmosferos sluoksnyje – troposferoje, kurioje yra apie 80-90% atmosferos oro. Atmosferos orą sudaro: azotas – 78 %, deguonis – 21% , argonas – 0,9% , anglies dvideginis, kesonas, ozonas.
Anglies dvideginis – svarbiausias augalų mitybos komponentas, kurio per didelės koncentracijos gali veikti žalingai. Kadangi anglies dvideginis sugeria ilgabangį saules spinduliavimą, tai turi įtakos Žemės šiluminiam balansui.
Deguonis būtinas gyvų organizmų kvėpavimui. Azotas atlieka dujų vaidmenį – praskiedžia deguonį ir anglies dvidegenį iki augalams prieinamos koncentracijos
Didelę reikšmę gyviems organizmams turi oro masių judėjimas – vėjas. Vėjas išlygina žymius temperatūrų skirtumus tarp atskirų vietovių, švelnina oro drėgmės svyravimus, atneša lietų, sniegą, sausrą. Biotiniai veiksniai
Tai vienų organizmų poveikis kitiems. •Fitogeniniai
•Zoogeniniai
•Antropogeniniai

Ekologiniai ryšiai:
•Mitybiniai (trofiniai)
•Erdviniai (topiniai)
•Platinimo (foriniai)
•Statybiniai (fabriniai)
•Gynybiniai

•Dauginimo (reprodukciniai) – tik vidurūšiniai

Mitybiniai ryšiai:
Tiesioginiai mitybiniai ryšiai – maitinimasis:
• kitais organizmais
• kitų organizmų išskyromis ir liekanomis (išmatomis, nuokritomis, lavonais ir kt.).
• kitų organizmų maisto likučiais.
Susiję:
gyvaėdystė (plėšra ar parazitizmas),
saprotrofija.
Netiesioginiai mitybiniai ryšiai – poveikis per maitinimąsi. T.y., konkurencija dėl to paties maisto.
Pvz., Lietuvoje taip konkuruoja kuojų ir raudžių mailius, kanadinės ir europinės audinės.
Paprastoji kuoja (Rutilus rutilus)
Paprastoji raudė (Scardinius erythropthalmus)
Kanadinė audinė (Mustela vison)
Europinė audinė (Mustela lutreola)
Erdviniai ryšiai:
Ryšiai tarp organizmų per gyvenamąją aplinką.
Vieno organizmo kūnas ar jo statinys (lizdas, urvas ir pan.) yra kito organizmo gyvenimo vieta.
Pvz., kerpės auga ant medžio kamieno; šikšnosparniai dieną praleidžia medžio drevėje; tarantulas apsigyvena pelės urve.

Ryšiai tarp organizmų per gyvenamąją aplinką.
Vienos rūšies organizmai taip pakeičia aplinką, kad kitos rūšies atstovai negali joje gyventi.
Pvz., bebrai užtvindo lanką, ir joje ima nykti žolės.
Platinimo ryšiai:
Viena rūšis platina kitą rūšį ar padeda jai daugintis pernešdama žiedadulkes. Tai:
zoochorija - reiškinys, kai gyvūnai platina augalų sėklas ir vaisius
Entomofilija - reiškinys, kai augalus apdulkina vabzdžiai
kitokie atvejai pvz.:
mėšlavabaliai perneša irgi mėšlu mintančius nematodus; antys ant kojų perneša žuvų ikrus.

Statybiniai ryšiai:
Viena rūšis naudoja kitos rūšies organizmus, jų likučius ar gyvybinės veiklos produktus kaip statybinę medžiagą.
Pvz., paukščiai suka lizdus, naudodami žvėrių plaukus, sausą žolę, medžių šakeles.
Bitės avilyje kaip statybinę medžiagą naudoja pikį, kurį gamina iš dervų, kurias renka nuo augalų. Apsiuvos
Parazitizmas Parazitizmas (gr. parasitos – įnamis, veltėdis) – tai sąveika tarp parazito ir šeimininko, kai parazitai naudojasi šeimininko organizmu kaip gyvenamąja aplinka ir maisto šaltiniu. Ši sąveika naudinga tik vienai pusei – parazitui, tačiau skirtingai nuo plėšrūnų, parazitai nesunaikina iš karto savo aukos – šeimininko, nes tai būtų nenaudinga parazitui, taip jis sunaikintų savo gyvenamą aplinką. Taip pat parazitai skirtingai nuo plėšrūnų yra visuomet mažesni už savo šeimininką.
Simbiozė (gr. sybiosis – sugyvenimas) – tai rūšių gyvenimas kartu. Ją sudaro parazitizmas, komensalizmas, mutualizmas, protokooperacija. Šių sąveikų poveikis rūšims ir rezultatas nurodyti lentelėje. Tarp rūšių gali susiklostyti akivaizdžiai simbioziniai santykiai, bet griežtas jų skirstymas į minėtas grupes dažnai kelia abejonių Mutualizmas (gr. mutulus – abipusis) – tai dviejų rūšių sąveika, kai tarp organizmų yra glaudus nuolatinis ar laikinasis tarpusavio ryšys ir iš to yra abipusė nauda. Dažnai mutualistiniai ryšiai padeda išvengti plėšrūnų, prasimanyti maisto.
EKOLOGINIAI FAKTORIAI Klasikinis Gauzės eksperimentas
N(su tašku)- oganizmų gausumo kitimo greitis per laiko vienetą
N- organizmų gausumas
K - maksimalus populiacijos dydis, priklausantis nuo aplinkos talpumo
r - tiesinio augimo koeficientas Ekologinė niša
N1 N1 N1 N1 N2 N2 N2 N2 *
*
* *
* Biotiniai faktoriai matematiniuose modeliuose:
Ekologas naudoja modeliavimą, kurio pagalba turi galimybę ištirti
ne pačią ekosistemą, o jos modelį. Tai labai svarbu, nes tiesioginis eksperimentas su ekosistema praktiškai sunkiai realizuojamas. Matematinis modeliavimas - tai specifinis sisteminės ekologijos metodas. Jo pagalba tiriami ekosistemų funkcionavimo ir vystymosi laike ir erdvėje dėsningumai. Uždavinys apie konkurenciją:
2 rūšių konkurenciją aprašo tokia diferencialinių lygčių sistema:
a1,a2 - konkurencijos parametrai
Jei N2<K2 tai pirma populiacija didėja.
Jei N2>K2 tai konkurencija slopina populiacijos augimą. Uždavinys "plėšrūnas- auka"
Tarpusavio santykiai tarp plėšrūno ir aukos N1-auka
N2- plėšrūnas
Full transcript