Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

,,Islamo religija" Istorija

No description
by

Inesa Lelyte

on 8 April 2013

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of ,,Islamo religija" Istorija

Klaipėdos Vytauto didžiojo gimnazija IIIb klasė:
Inesa Lelytė Ačiū, už dėmesį :) ISLAMO RELIGIJA Islamas– monoteistinė religija, antra pagal dydį pasaulyje. Ją išpažįsta apie 27 % Žemės gyventojų. Daugiausiai paplitusi pietvakarių Azijoje ir šiaurės Afrikoje. Jos išpažinėjai – musulmonai – tiki vieninteliu ir amžinu Dievu (arab. Allah) ir jo pranašu Mahometu. Musulmonų maldos namai – mečetė.
KETVIRTA: Penkios islamo prievolės, vadinamos „stulpais“, yra privalomos visiems musulmonams. Tai: ANTRA:
TREČIA: Kas yra Islamas?? Iki VII a. vidurio Arabijos pusiasalio teritorijoje gyveno pavienės arabų gentys, garbinusios daugelį dievų. Jos neturėjo vieningo laiko skaičiavimo ir visiems bendros eros. VII a. čia susikūrė Arabų Kalifatas. Islamo pradininku laikomas legendinis Mekos gyventojas Mahometas. Naujoji religija įsitvirtino kovodama su senąja pasaulėžiūra, jos šalininkai buvo persekiojami. Dėl šių persekiojimų 622 m. Mahometui ir jo pasekėjams teko persikelti iš Mekos į Mediną. Jo persikėlimo data - 622 m. liepos 16 d. tapo islamo eros pradžia - hidžra (arabiškai "persikėlimas") . 638 m. kalifas Omaras įvedė Mėnulio hidžros kalendorių. Metai jame skaičiuojami nuo persikėlimo dienos. Liudijimas, arba tikėjimo išpažinimas – šahada. Viso pasaulio musulmonų pareiga – išreikšti savojo tikėjimo išpažinimą ištariant: „Nėra jokios kitos dievybės, tik Dievas, o Mochametas yra Dievo pasiuntinys“. Ištaręs tokius žodžius ir jais įtikėjęs, žmogus tampa musulmonu. Šis tikėjimo išpažinimas – tai patys pirmieji žodžiai, kuriuos musulmonų šeimoje vos gimusiam kūdikiui į ausį pašnibžda tėvas. PIRMA: Ritualinis meldimasis – salat. Musulmonai meldžiasi penkis kartus per dieną: prieš patekant saulei, tuoj po vidurdienio, įpusėjus popietei, iškart po saulėlydžio ir sutemus. Melstis galima mečetėje arba bet kurioje kitoje švarioje vietoje. Kad ir kur būtų, melsdamiesi musulmonai privalo atsigręžti veidu į Kabos šventovę, stovinčią Mekoje. Prieš pradėdami melstis, tikintieji turi tam pasirengti – rituališkai apsiprausti. Religinis mokestis – zaka. Musulmonai kasmet privalo sumokėti 2,5 proc. nuo turimo finansinio turto. Zaka mokamas musulmoniškų metų pabaigoje. Šis mokestis laikomas viena Dievo garbinimo formų, nes manoma, kad taip išreiškiama padėka Dievui už suteiktą materialinę gerovę. Pasninkavimas – saumas. Tai dar vienas padėkos Dievui būdas, musulmonai privalo pasninkauti devintą islamo kalendoriaus mėnesį – Ramadaną. Pasninkaujant reikalaujama, kad žmogus susilaikytų nuo valgio ir gėrimo šviesiuoju paros metu, nerūkytų, neturėtų lytinių santykių. Ligoniai, nėščiosios, keliaujantieji ir kovotojai gali perkelti pasninko dienas vėlesniam laikui. Jei pasninkas sulaužomas tyčia, be jokios pateisinamos priežasties, už bausmę reikia pasninkauti 60 dienų iš eilės arba sočiai pamaitinti 60 vargšų, kartu pasninkaujant už praleistą dieną. PENKTA: Piligrimystė – chadžas. Ši penktoji prievolė reikalauja, kad fiziškai ir finansiškai pajėgūs musulmonai bent kartą gyvenime nukeliautų į Meką (Kabos šventovę) ir jos apylinkes (Miną, Arafatą, Muzdalifą). Piligrimai vyrai apsijuosia dviem baltos drobės juostomis – per juosmenį ir per kairį petį. Toks apdaras panaikina klasių ir kultūrų skirtumus – Dievo akivaizdoje visi stoja lygūs. Šiais laikais chadžą kasmet atlieka daugiau nei du milijonai musulmonų.
Full transcript