Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

K. BORUTA „BALTARAGIO MALŪNAS“

No description
by

Gaile Apanaviciute

on 18 December 2013

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of K. BORUTA „BALTARAGIO MALŪNAS“

„Baltaragio malūnas“
Kazio Borutos romanas „Baltaragio malūnas“ buvo rašomas Antrojo pasaulinio karo metais. Jame panaudojamos lietuviškos pasakos ir sakmės apie velnią.
Kazys Boruta
Kazys Boruta (1905–1965) – maištingos prigimties kūrėjas, siekęs naujovių gyvenime ir kūryboje. Visuomenės veikėjas, prozininkas, vertėjas, trečiafrontininkų kartos poetas, tapęs lietuvių literatūros klasiku. Kazys Boruta – ekspresionistinio, energingos intonacijos eilėraščio tipo, novatoriškų folklorinių romanų kūrėjas. Lietuvių pasakų eiliuotojas, kelionių bei humoristinių kūrinių autorius.
Romano tema
Pagrindinė romano tema – žmogaus grumtynės su velniu dėl savo laimės ir likimo.
Gudrus malūnininkas iškiša pikčiurną davatką, kuri nuo jaunikio atsigina rožiniu. Velnias, likęs su nuskeltu ragu, apsiima bernauti septynerius metus, kad tik nereikėtų imti tokios žmonos.
Pinčukas perpranta klastą ir ima kerštauti: nebepraleidžia piršlių į malūnininko kiemą, pražudo gražuolę Jurgą ir jos mylimąjį Girdvainį, kuris su savo obuolmušiais žirgais buvo pralėkęs užkerėtu keliu.
Apibendrinimas
Boruta vaizduoja žmogaus dramą. Kova su velniu – tai kova su savo lemtimi, kurią tvarko nežinomos ir priešiškos jėgos. Romano veikėjai net ir pralaimėdami nesijaučia esą aukos, nemaldauja pasigailėjimo, o įnirtingai gina savo žmogišką nepriklausomybę nuo svetimos valios sprendimų.
K. BORUTA „BALTARAGIO MALŪNAS“
Kūryba
Eilėraščius pradėjo spausdinti 1920 m. Debiutavo eilėraščių rinkiniu „A-lo!“ (1925). Vėliau išleido dar kelis eilėraščių rinkinius, dokumentinį pasakojimą „Kelionės į Šiaurę“, folkloro stilizacijos knygas „Dangus griūva“, „Jurgio Paketurio klajonės“. K. Borutą ypač išpopuliarino romanai „Mediniai stebuklai“ (1938) ir „Baltaragio malūnas“ (1945). Pagal pastarąjį sukurtas lietuvių kino klasikos šedevras „Velnio nuotaka“.
Turinys
Romane pasakojama, kaip senstantis malūnininkas Baltaragis, norėdamas vesti mylimą merginą, pasirašo su Paudruvės pelkių gyventoju Pinčuku sutartį, kurioje pažada atiduoti velniui tai, ko neturi, bet turės, kai ves. Praėjus dvylikai metų gražus ponaitis paauksuotoje karietoje atvyksta išsivežti Baltaragio dukros.
Pasiklausykite Jurgos arijos iš filmo „Velnio nuotaka“.
„Menkas poetas, jei jis eilėraščio savo gyvenimu nerašo. Tai visai ne poetas, bet tik šiaip sau rašantis.“ (Kazys Boruta)
Burtai, velnio kerštas romane pateikti kaip jėgos, kurioms žmogus negali pasipriešinti. Šios jėgos romano veikėjus priveda prie didžiulės nevilties ir skausmo. Tokia savijauta neabejotinai siejasi su karo, hitlerinės okupacijos keliamu siaubu.
Pasiklausykite Baltaragio arijos iš filmo „Velnio nuotaka“.
Borutai pavyko itin natūraliai sujungti į vieningą kūrinį tautosakinę medžiagą, šiuolaikišką romano formą ir dramatišką XX a. vidurio istorinių įvykių patyrimą.
Full transcript