Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

“Viena tauta, viena partija, vienas fiureris“

No description
by

Gabrielė Bartusevičiūtė

on 26 September 2016

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of “Viena tauta, viena partija, vienas fiureris“

“Viena tauta, viena partija, vienas fiureris“
Per visą Veimaro Respublikos gyvavimo laikotarpį nė viena partija nesugebėjo išsikovoti daugumos parlamente. Tai nesuteikė stabilumo šaliai, kurios gyventojai buvo pasipiktinę Nacionalinio susirinkimo ratifikuota Versalio taikos sutartimi.
Itin skaudžiai šalies ekonomikai atsiliepė Versalio taikos sutartimi iš Vokietijos atplėštos teritorijos.
Vokietija neteko 75 proc. išgaunamos rūdos, 43,5 proc. pagaminamo ketaus, 35,2 proc. plieno ir kitų. Padėtį sunkino mokamos milžiniškos reparacijos.

1932 m. vasarą Vokietijos parlamento rinkimuose nacių partija gavo net 38 proc. visų balsų.
Vis dėlto naujoji vyriausybė buvo sudaryta be nacių atstovų. Jai padirbus vos mėnesį, 1933 m. sausio 30 d. šalies prezidentas Paulius fon Hindenburgas buvo priverstas priimti A. Hitlerio sąlygas.

Ratifikuoti
– patvirtinti tarptautinę sutartį.
Daueso planas
– 1924 m. JAV parengtas planas, pagal kurį Vokietijai buvo suteikta finansinė parama šalies ekonomikai atkurti.
Šovinizmas
– kraštutinė nacionalizmo atmaina; perdėtas savo tautos aukštinimas, kitų tautų menkinimas, niekinimas.
Fiureris
– taip Trečiojo reicho laikotarpiu vadintas A. Hitleris.
Kancleris
– Vokietijos vyriausybės vadovas.
SS
– Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos apsaugos rinktinė, specialūs gynybos būriai nacistinėje Vokietijoje, asmeninė A. Hitlerio gvardija.
SA
– valstybės saugumo tarnyba.
Rasizmas
– pažiūros, teigiančios, kad žmonių rasės yra nelygiavertės.
Antisemitizmas
– neapykanta, priešiškumas žydams.

Padėties stabilizavimas
3 – čiojo dešimtmečio viduryje Veimaro Respublikos padėtis pamažu nusistovėjo. Prancūzijos ir Belgijos kariuomenėms pasitraukus iš Rūro, vokiečiai vėl galėjo naudotis gausiais anglies ištekliais.
Nauja Gustavo Štrėzemano vyriausybė įvykdė finansų reformą ir nustatė naują pinigų kursą. Lemiamą įtaką padarė 1924 m. JAV parengtas Daueso planas.
3 – čiojo dešimtmečio viduryje Vokietijai pavyko sugrįžti į didžiąją politiką ir dalyvauti svarbiuose Europos politiniuose įvykiuose.
1926 m. Vokietija buvo priimta į Tautų Sąjungą.

Didžioji ekonomikos krizė ir Veimaro Respublikos žlugimas
1929 m. kilusi didžioji ekonomikos krizė skaudžiai atsiliepė Veimaro Respublikai. Išaugo nedarbas, sumažėjo šalies pramonės gamyba.
Nepatenkinti gyventojai ėmė kaltinti šalies valdžią.
Esant tokioms sąlygoms, visuomenėje populiarėjo nacionalistų partija su Adolfu Hitleriu.
1923 m. jo vadovaujama partija Bavarijoje mėgino ateiti į valdžią, tačiau tą kartą nepasisekė.
A. Hitlerio šalininkų skaičius sparčiai augo. 1923 m. partijai priklausė apie 1 mln. narių.

Veimaro Respublika gyvavimo pradžioje
Per 1918 m. lapkričio mėn. prasidėjusią revoliuciją Vokietijoje buvo nuverstas kaizeris Vilhelmas II. Tolesnį šalies likimą turėjo spręsti žmonių išrinktas Nacionalinis susirinkimas. Kadangi sostinėje Berlyne vis kilo neramumų, naujasis šalies parlamentas dirbo Veimare.
Veimare susirinkęs Nacionalinis susirinkimas rengė naują demokratinę konstituciją, kurią priėmė rugpjūčio 11 dieną.
Pirmuoju prezidentu buvo išrinktas Vokietijos socialdemokratų lyderis Frydrichas Ėbertas.

Darbą atliko Gabrielė Bartusevičiūtė
2e KMUG

1933 m. pradžioje Vokietijoje į valdžią atėję nacionalistai skleidė šovinizmą, šalyje naikino demokratines laisves, persekiojo inteligentiją.
Fiurerio A. Hitlerio vadovaujamą Vokietiją pradėta vadinti Trečiuoju reichu.
Pačioje nacių valdymo pradžioje buvo išplėsti kanclerio A. Hitlerio įgaliojimai, kurie dar labiau išaugo 1934 m. mirus prezidentui. Prezidento ir kanclerio pareigos buvo sujungtos.
Su kitokių pažiūrų asmenimis būdavo žiauriai susidorojama. Tuo rūpinosi SS ir SA.

Nacių valdymo politika
Nacių ideologijoje svarbią vietą užėmė rasizmas. Nacių vadai laikė save aukštesnės rasės atstovais, kuriems leista valdyti kitus. Jie pasivadino arijais.
Nacių valdžia ypatingą dėmesį skyrė jaunimo auklėjimui. Pagrindinis uždavinys buvo parengti jaunimą ideologiškai ir fiziškai.
Vaikinai buvo ruošiami karo tarnybai, merginos – būti motinomis ir arijų žmonomis.

Rasistinė politika
Kita svarbi nacių ideologijos dalis buvo antisemitizmas. Tautos bendrijos narys gali būti tik vokiečių kraujo žmogus neatsižvelgiant į jo tikybą. Todėl žydas negali būti vokietis.
Kas nėra valstybės pilietis, Vokietijoje turi gyventi kaip svečias ir paklusti svetimos šalies įstatymams.
1933 m. A. Hitleriui tapus Vokietijos vyriausybės vadovu, prasidėjo išpuoliai prieš žydus.
Žydai buvo suimami ir išvežami į koncentracijos stovyklas.

Antisemitizmas
Klausimai
Ačiū už dėmesį
Sąvokos
1. Kas yra šovinizmas?
Šovinizmas
– kraštutinė nacionalizmo atmaina; perdėtas savo tautos aukštinimas, kitų tautų menkinimas, niekinimas.
2. Kas itin sunkino Vokietijos ekonominę padėtį?
3. Kelintais metais Vokietija buvo priimta į Tautų Sąjungą?
Full transcript