Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Žmogaus prigimties dualizmas

No description
by

Roberta Preisaitė

on 27 May 2014

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Žmogaus prigimties dualizmas

Žmogaus prigimties
dualizmas

Dualizmas - dvylipumas. Žmogui būdingi vidininiai konfliktai, dažnos ribinės situacijos, kada sunku rinktis, nes yra iš prigimties dvilypė asmenybė.
Pagr. mintis: Žmogus dažnai negali suderinti pareigos ir asmeninės laisvės, kyla vidiniai konfliktai, psichologiniai portretai kuriami dramatiškai.
Asmeninės laimės ir pareigos konfliktas lietuvių literatūroje
1. Justino Marcinkevičiaus antros draminės trilogijos dalies ,,Mažvydas" pagrindinis veikėjas vykdo savo, kunigo, pareigą, tačiau dėl to praranda šeimą, tėvynę, nesijaučia laimingas.
Išv.: Gyvenimą paskyręs darbui, Mažvydas neteko asmeninės laimės.
2. Trečios draminės trilogijos dalies „Katedra“ pagrindinis veikėjas norėjo savo pareigą suderinti su žmogiškomis moralinėmis vertybėmis, tačiau šie bandymai aprašomi labai dramatiškai - Laurynas išgyveno ir vidinius, ir išorinius konfliktus.
Išv. Menininkai, norėdami kurti, dažnai verčiami atsisakyti savo įsitikinimų.
3. Antano Škėmos romano ,,Balta drobulė" pagrindinis veikėjas išgyvena dvylipumą dėl darbo nesuderinimo su asmeniniais įsitikinimais.
Išv.: Pagrindinis veikėjas yra priverstas dirbti, norėdamas pragyventi, tačiau tai yra nesuderinama su jo pomėgiais ir norais, todėl tai pasmerkia jį dvasinei mirčiai.
Ar dora prisidengti kauke?
Pagr. mintis: Prisidengti kauke nėra dora, tačiau kartais žmonės yra priversti apsimetinėti dėl noro išlikti visuomenėje ir dėl to jie negali jaustis laimingi.
1. Tik stojiškos laikysenos žmonės, ne apsimetėliai gali išlikti savimi ir priešintis gyvenimo absurdui. (R. Granauskas „Šventųjų gyvenimai“)
Išv.: Žmogus, išlikęs savimi žiaurioje visuomenėje, yra moraliai stipresnis už įtakingesnį ir galintį atimti net gyvybę.
2. Žmogus, kuris dirba nemėgstamą darbą, yra priverstas prisidengti kauke, tačiau dėl to kenčia vidinius konfliktus. (A. Škėma „Balta drobulė")
Išv.: Tik pasirinkęs tai, kas žmogui svarbiausia, o ne tai, kas normalu visuomenėje, žmogus gali būti savimi.
Savęs ieškojimo problema lietuvių literatūroje
Pagr. mintis: Žmogui sunku surasti vidinę harmoniją, jis nori daug pažinti, patirti, todėl išgyvena dramatišką dualizmą.

1. Vinco Mykolaičio - Putino simbolistinių eilėraščių rinkinyje „Tarp dviejų aušrų“ jaučiama disharmonija, įtampa, lyrinis subjektas nuolat ieško idealų, kurdamas ryškius kontrastus. („Viršūnės ir gelmės“)
Išv.: Lyrinis subjektas, norėdamas pažinti pasaulį, ieškodamas savęs, niekada neranda harmonijos, tampa dvilypis.
V. Mykolaitis -Putinas „Altorių šešėly“, Just. Marcinkevičius „Mindaugas“
Saviraškos problema lietuvių literatūroje
Pagr. mintis: Literatūroje kūrėjų problema dramatiška, jie jaučiasi neįvertinti, nesuprasti, dažnai kurti turi nepalankiomis sąlygomis.

1. Maironio eilėraščio „Išnyksiu kaip dūmas“ lyrinis subjektas kuria žmonėms, patiria kančia, tačiau mano, kad jo darbai neturi prasmės ir tauta jo neišgirs.
Išv.; Lyrinis subjektas nori būti pripažintas visos tautos, tačiau yra vienišas, kenčiantis kūrėjas.

2. J. Kunčino romano „Tūla“ pagrindinis veikėjas patiria konfliktą su santvarka, stengiasi priešintis.
Išv.: Norėdamas kurti, tačiau neprisitaikydamas prie santvarkos, kūrėjas tapo valkata - inteligentas.
3. A. Škėmos romano „Balta drobulė“ pagrindinis veikėjas kenčia dvilypumą dėl gyvenimo nelietuviškai kalbančioje visuomenėje.
Išv.: Antanui Garšvai gyvenimas svetimoje visuomenėje sukelia saviraiškos problemų.
4. Aisčio lyrinio subjekto, palikusio gimtuosius namus, pasaulis lūžo, skilo į dvi dalis. („Be tėvynės brangios“)
Išv.: Gimtųjų namų netektis lyrinį subjektą privertė susidurti su dualizmo problema, sustabdė kūrybinį tobulėjimą.
2. Vinco Mykolaičio - Putino romane „Altorių šešėly“ kuriamas veikėjo, negalinčio atrasti savo gyvenimo kelio, portretas.
Išv.: Kunigo ir poeto darbo nesuderinimas Liudui Vasariui kelia daug vidinių konfliktų.
Full transcript