Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Untitled Prezi

No description
by

Adele Galdikaite

on 3 April 2013

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Untitled Prezi

Dainuojamoji tautosaka Daina- vienas iš seniausių kūrinių. Lietuvių tauta nėra sukūrusi herojinio epo, todėl manoma, kad lietuvių liaudies dainos galėtų būti savotiška heroinio epo atmaina. Juk dainose atsiskleidžia seniausia dvasinė patirtis, žmonių buitis, papročiai, senojo tikėjimo ženklai, pasaulėjauta. Dainuojamoji tautosaka yra skirstoma į tris dideles grupes: kasmetinių dainų ir papročių, asmens ir šeimos gyvenimo bei visuomenės gyvenimo. Lietuvių liaudies dainos gražios ir savitos, jos: lyriškos, alsuoja pastovia namų, šeimos gyvenimo tvirtybe. Lietuvių liaudies dainoms būdinga formos kultūra. Dainų pasaulis skaidrus ir erdvus. Jose vyrauja tikroviški vaizdai, bet įterpiami ir idealizuoti, fantastiški regėjimai. Dainose buities ar gamtos vaizdai dažniausiai lakoniški, grakštūs, giedri. Lietuvių liaudies dainoms būdinga švelni nuotaika, o dainų kalba krikštolinio skambėjimo. Dainose, kaip ir visoje tautosakoje, matyti, kaip bręsta tautinė savimonė. Šeimos dainos Parengė:
Adelė Galdikaite
Eglė Stakeliūnaitė
Vilius Skarbalius
Domantas Žukauskas
Aurimas Kasparas Taip pavadintos apibrėžtos funkcijos neturinčios dainos apie šeimos narių ir artimųjų santykius, neįėjusios į vestuvių ir krikštynų dainų grupes. Šios dainos, kaip ir meilės, karinės-istorinės ir dar kai kurios kitos, išskirtos tematikos pagrindu. Jose kalbama apie gyvenimą tėvų namuose tarp brolių ir seserų, rengimąsi vesti, nuotakos rinkimąsi, vyro ir žmonos santykius bei sunkią marčios dalią. Jaunimo ir meilės dainos Tai dvi teminiu ir meniniu požiūriu labai artimos grupės. Funkcinės priklausomybės šios dainų grupės neturi – nėra susijusios su apeigomis ar kokia nors apibrėžta situacija, atliekamos įvairiomis progomis. Tai kaimo jaunuomenės gyvenimą atspindinti poezija. Šių grupių dainos nevienodo senumo. Pasitaiko gana archajiškų, netgi mitinius vaizdus išlaikiusių meniškai vertingų tekstų. Vis dėlto dauguma jų yra vėlesnes negu apeiginės dainos, mažiau nusistovėjusios, laisviau plėtojamos, nors ryškių siužetų ir neturi. Ištisi posmai ar motyvai keliauja iš vienos motyvinės grupės, iš vieno tipo į kitą, susipina su kitų žanrų dainų motyvais. Jaunimo dainose kalbama apie jaunuolių santykius, nerūpestingą ir džiaugsmingą gyvenimą tėvų namuose, mergelės rūpinimąsi rūtų darželiu, bernelio – žirgeliu, konkrečiai nevaizduojant meilės ir vedybų. Mergelė šios grupės dainose apdainuojama kur kas dažniau, o berneliui skiriama mažiau dėmesio. Meilės dainose apdainuojamas meilės ilgesys, susitikimai, vilionės, apkalbos ir priekaištai, išsiskyrimai, mirtys. Meilės daina apskritai yra naujas, tarpinis reiškinys tarp senosios liaudies lyrikos ir literatūrinės kūrybos. Lietuvių liaudies meilės dainose nerasime atvirai reiškiamų jausmų, meilės scenų. Tuo jos skiriasi nuo naujoviškų, dvidešimto amžiaus pradžioje ėmusių iš miesto atkeliauti meilės dainų – romansų Šeimos dainų grupei taip pat priklauso mirties, našlystės ir našlaičių tematikos dainos. Tokia tematika šeimos dainas susieja su vestuvių, darbo, meilės, moralistinėmis dainomis, daugelis našlaičių dainų motyvų artimai siejasi su laidotuvių raudomis. Tik visos šios grupės kartu atspindi bendrąją šeimos gyvenimo tematiką liaudies dainose. Kaip gan vientisa šeimos dainų grupelė išsiskiria dainos apie ištekėjusios sesers ir jos brolių santykius. Lietuvių liaudies dainų melodijoms būdingas lyriškumas ir meniškumas. Melodijai daugiausia įtakos tūrėjo dainų tekstai. Melodija priklauso nuo dainos žodžių, o tuo pačiu- ir nuo dainų tipo. Mergvakario, karo, adveto dainų melodija liūdna. Šiose dainose kalbama apie mergelės sunkią dalią, apie bernelį, negrįžtantį iš karo, apie antagmtiškų jėgų paslaptingą įtaką žmonių pasauliui ir jo tvarkai. O jaunimo, vaikų, kai kurios darbo dainos yra linksmesnės, jose apdainuojama melė, šventės, darbo džiaugsmas. Dainuojamoji tautosaka užima didžiąją dalį tautosakos. Šio projekto metu mes taip pat analizavome savo liaudies dainas. Stengėmes įsigilinti į jas, suprasti jų prasmę, atrasti užslėptą mintį.
Pastebėjome, kad lietuvių liaudies dainose žmogaus gyvenimas yra sulyginamas su gamta, gyvūnais ir paukščiais. Suradome lietuvių liaudies dainų pagrindinius išskirtinumus- epitetus, deminutyvus ir refrenus.Lietuvių liaudies dainoms yra būdingas švelnumas, dainų siužetuose atsispindi gamtos, gyvūnų, paukščių vaizdai, apdainojami švelnūs mergelės ir bernelio jausmai.

Viena iš mūsų analizuotų dainu:
http://folk.archyvas.albinas.lt/Folk/LIT/Veronika%20Povilionien%EB%20ir%20P.%20Vysniauskas%20''Islek,%20sakale''/01%20-%20Islek,%20Sakale.mp3 Ačiū už dėmėsį! :)
Full transcript