Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Velnias lietuvių tautosakoje

No description
by

Tautgirdas Narmontas

on 14 April 2015

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Velnias lietuvių tautosakoje

Velnio personažas
Velnio sąryšis su žmonėmis.
Velniai buvo vaizduojami ornitomorfiniu arba zoomorfiniu pavidalu: paukščiu (varna, juodvarniu, antimi), gyvuliu (katinu, lape, ežiu, jaučiu, arkliu), ropliu (gyvate, žalčiu). Kartai buvo antropomorfinės būtybės (mažiuku žmogeliuku su žalia kepure, jaunuoliu, vokietuku ir pan.). Gyveno velniai miškuose, pelkėse, urvuose, šakų krūvose, po akmenimis ar velėnomis, požemiuose.
Velnią įsivaizdavo labai įvairiai, pavyzdžiui, jo nosies viena skylutė arba visai be skylių. “Tėvas paliepė pažiūrėti jiems į nosį. Jei nosis be skylių, tai bus velniukai”. Pėda taip pat parodydavusi velnišką gymį. “Užmini ir žiūri – tuščias batas, be pėdos.”, o vietoj batų – arklio kanopos”. Uodega ir ragai velniui buvo prisegti kiek vėliau tačiau, daugelis sakmių rodo, jog velnias buvęs su ragais.
Pavadinimas yra tos pačios šaknies kaip vėlė, velė, vėlinės, velionis, vėliukas, šiais žodžiais buvo vadinamos gerūjų žmoniųvėlės. Dėl to ir velnias buvo geroji butybė, kuri artimai bendraudavo su gyvais žmonėmis.
Jis padėdavo siekiantiems geresnio gyvenimo, baudė klastingus išdavikus. Nuskriaustą ar užmuštą žmogų velnias atgaivindavo, duodavo jam turto, o užmušėją nužudydavo.
Trečiadienis, Balandžio 15 d., 2015
Lietuvių mitologija
Velnias krikščionybėje
Atėjus krikščionybei velnias tapo grėsmingu baubu. Kadangi bažnyčia norėjo pasipelnyti iš senų prietarų ji velnią pavertė pragaro valdovu, pas kurį patenka visi nusidėjeliai, o norėdami nukeliauti į rojų turėjo daryti vien gerus darbus ir melstis dievui.
Visi blogi
Velnias lietuvių tautosakoje
Senovėje žmonės tikėjo įvairiomis mitinėmis būtybėmis. Nesuvokdami gamtos reiškinių, jos paslapčių, sukūrė padavimus apie kaukus, aitvarus, laumes, milžinus, nykštukus, miškinius ir kt. Žmonės tikėjo, jog šie padarai gali lemti sėkmę, padėti prasigyventi. Kaltino juos ir dėl daugelio nesėkmių, aplankiusių jų namus. Manė, jog jų negalima pykdyti.
Vienas žmogaus fantazijos padarinių – velnias.
Požemio dvasia, sauganti žemėje slypinčius, žmonių paslėptus, užkeiktus lobius. Velnias ypač artimai susijęs su mirusiųjų pasauliu. Pagrindinė velnio pareiga – saugoti žemės lobius, globoti vargšus, neturtingus, bet bausti nesąžiningus žmones, skriaudėjus, gobšuolius, piktadarius, girtuoklius.
Kartais velnias laikomas – požemių, pelkių dievu, kalviu.
Velnias - senovės lietuvių mitologinė figūra.
„Baltaragio malūnas“
Baltaragio malūnas - yra žymiausias Kazio Borutos kūrinys – apysaka, parašyta 1945 m., kuriame nepastebimai susipina dvi vaizdavimo plotmės: realioji ir tautosakinė. Kūrinyje galima pastebėti daug lietuvių liaudies dainų, pasakų, padavimų ir kitų kūrinių motyvų. Kazio Borutos tikslas rašant šią knygą buvo sukurti lietuvišką epą.
Velnio personažas „Baltaragio malūne“
K. Borutos apysakoje minimas velnias Pinčukas. Jo išvaizda taip pat kaip pasakose. Jis ekstravagantiškas tarsi dvaro ponaitis, išsiskiriąs iš kasdieninės kaimo aplinkos, šiek tiek juokingas: striukas bukas su kepeliušuku, virš kaktos iššokę du ragučiai, nosis su viena skylute, o viena koja – gryno arklio kanopa.
Darbą atliko:
Tautgirdas Narmontas
Kristijonas Jovaiša
Patarlės ir priežodžiai susiję velniu:
Davatkai Dievas burnoj, velnias šiknoj, o dūšia apie bambą sukasi.
Velnio neštas ir pamestas.
Angelas apleis, velnias ateis – vienas nebūsi.
Darbas – Dievo paliepimas, tinginys – velnio pagunda.
Lietuvių tautosakoje:
Žymių autorių sentencijos ir aforizmai:
Alkoholi, jei neturėtum vardo, aš tave praminčiau velniu. – V. Šekspyras.
Moteris gali būti blogesnė už angelą, o vyras turi būti tik truputį geresnis už velnią. – N. Gogolis.
Informacijos šaltiniai:
www.lt.wikipedia.org
www.studijoms.lt
www.lt.wikiquote.org
8c klasė
Full transcript