Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Copy of Šatrijos Ragana vaizduoja kūrybingos prigimties žmonių santy

No description
by

Ieva Kašalynaitė

on 21 April 2014

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Copy of Šatrijos Ragana vaizduoja kūrybingos prigimties žmonių santy

Šatrijos Ragana - idealistinės-romantinės pasaulėjautos, krikščioniškos pasaulėžiūros kūrėja. Įdomiausias ir reikšmingiausias Šatrijos Raganos kūrinys yra apysaka "Sename dvare". Tai autobiografinio pobūdžio pasakojimas apie XIXa. antrosios pusės Lietuvos dvarą. Šioje apysakoje ryškus tėvų ir vaikų santykis, konkrečiai dukros ir motinos ryšys. Dėl lyriško kūrinio stiliaus, asmeninės rašytojos patirties bei sukuriamo pasakojimo intymumo jausmo, šis ryšys tarp Mamatės ir jos dukters Irusės vaizduojamas ypač šiltai, poetizuojamas ir idealizuojamas. Jis apysakoje tampa viena centrinių temų, kuriai rašytoja teikia pagrindinį dėmesį. Būtent per šį santykįir atsiskeidžia Mamatės kūrybingos prigimties santykis su rutina.
Mamatė, Irutės akyse – tai tobulybė, autoritetas. Duktė neabejoja motinos požiūriu į žmonių tarpusavio santykius, tikėjimą, tautiškumą, gėrisi jos pasiaukojimu, nuoširdžiu požiūriu į kiekvieną žmogų, nepaisant jo luomo. Kad ir kaip sunku Mamatei bebūtų, ji niekada to neparodo, užsidaro tai savo širdyje, o su kitais visada elgiasi maloniai.
Labiausiai Irutės susižavėjimą motina atskleidžia jos nuotaikos klausant Mamatės grojamos muzikos: "Kaip puikiai, kaip puikiai groja mamatė! Pagros ką nors liūdna - ir ašaros nejučiomis ima riedėti iš akių, o širdį taip skauda. Pagros linksmai - ir ima noras šokti ir juoktis. Ir kaip ji myli muziką - ji viską užmiršta begrodama." Mamatės siela jautri ir atsidavusi muzikai, vos radusi laisvą minutę ima skambinti pianinu. Ji teigia, kad žmogų menas veda toliau negu dienos rūpesčiai, ir kad nereikia pasiduoti tai kasdieniniai rutinai, o keliauti pirmyn, meno vedimiems.

Kiekvieno žmogaus siela privalo būti turtinama išgyvenimais, kurie parodo, kas yra tikrosios gyvenimo vertybės. Deja, toks išgyvenimas kaip kasdieniškumo rutina žlugdo, kartais verčia gyventi paviršutiniškai, pamirštant vidinę gerovę. Tačiau kūrybiškos prigimties žmonės nesusitaiko su ribojančia kasdienybe ir, net užklupti nepakeliamos rutinos, savo širdies kertelėje ieško grožio, gėrio.

Šatrijos Ragana vaizduoja kūrybingos prigimties žmonių santykį su rutina. Remdamiesi skaitytu kūriniu atskleiskite kokius sunkumus turi įveikti tokios asmenybės.
Būtent tokia asmenybė atsiskleidžia Šatrijos Raganos apysakoje ,,Sename dvare".
Mamatė ir Irusė priklauso smulkiųjų Žemaitijos bajorų šeimai, gyvenančiai nedideliame dvare. Šatrijos Raganos dvaras - ne socialinio ar moralinio blogio įsikūnijimas, o visų pirma grožio ir žmogiškumo ilgesio vieta. Tokia aplinka sudaro sąlygas atskleisti subtilų motinos ir dukters bendravimo grožį, nepaisant kasdieninės rutinos rūpesčių.

Mamatė ir Irusė
Mamatės vyras darbštus žmogus, tačiau nesupranta tokių dalykų kaip knygų skaitymas ar apskritai domėjimasis menu ir skatina Mariją daugiau laiko skirti dvarui.Jos vyras nepatenkintas žmonos neūkiškumu ir svajonėmis, tuo, kad jai nuobodžios ,,žemės dainos". Mamatė į gyvenimą žvelgia kitaip nei jos vyras. Dėl to mamatę neramina dvasinis proto ir sielos konfliktas: ji žino savo kasdienes pareigas, tačiau dvasia siekia aukštesnių idealų. Jos siela pilna svajonių ir romantikos, jei sunku pritapti užkampio dvare.Mamatės nuomone dvasinės vertybės gali padėti nugyventi gyvenimą prasmingai.

Kartą mamatei įsijautus į skambinimą pianinu ir praradus laiko nuovoką, dukra Irusė neleido tėvui nutraukti mamos, esą, kai skambina, ji atrodo tokia laiminga. Ir iš tiesų pati Marija sako, kad gyvenimas yra sunki tarnystė, kuri „duoda kartais trumpų laimės valandėlių“. Tos vadinamosios „valandėlės“(skaitymas, rašymas, pašnekesiai su vaikais) ir gelbėja mamatę nuo kasdienybės gniaužtų.

Mamatė visas savo turimas vertybes nori įdiegti ir savo vaikams.Ji stengiasi kuo daugiau skirti jiems ėmesio. Ugdo jų dvasinį pasaulį, stiangiasi labiau sustiprinti jų mintis bei poelgius.Mamatė stengiasi ,kad vaikai kuo daugiau girdėtų ,mokėtų, dainuotų. Mano,jog jei žmogus nepasisavins viso to vaikystėje, jis visuomet jau bus lyg svetimtautis. Todėl reikėtų vaikus iš pat mažens mokyti, kad gyvenimas nėra kažkokia laimės duodamoji įstaiga, bet sunki, varginga tarnystė. Ir kad reikia mokėti nepasinerti rutinoje, išlikti stipriai, nes gyvenimas yra gražus.

Kūrybingam žmogui svarbu ne tik nepasiduoti monotoniškai kasdienybei, bet ir nepamiršti savo sielos šauksmo: išsilieti kūryboje.
Tačiau tik per santykį su kasdieniškumu, rutina, žmogus gali pažinti gyvenimą, tikrąsias jo spalvas ir tuomet išreikšti save kūryboje. Mes žinome, kad kūrybiškos prigimties žmonės yra dideli savo siela, gyvenimo pajautimu, troškimu kurti, o tie sunkumai tik sustiprina juos ir skatina dar giliau žvelgti į gyvenimą ir atrasti jo prasmę.

Šatrijos Raganos kūrinio veikėjos mamatės paveikslas – savotiškas įrodymas, kaip nelengva kūrybiškai sielai kasdieniame pasaulyje. Nors apysakos veikėjai iš praeities, sunkumai išlieka tie patys ir šiandien. Kūrybiškas žmogus taip pat sunkiai iriasi per gyvenimą trokšdamas išreikšti save. Tai netapo nė kiek paprasčiau: kasdienybė vis dar riboja, sumišęs jausmų ir išorės pasaulis nesutampa, o aplinka technologijų pasaulyje tampa dar svetimesnė jautriai sielai. Kūrybinės prigimties žmonės turi būti labai stiprųs vidumi ir turi įveikti daugybę sunkumų, jeigu nori jaustis laimingi, šioje niūrioje kasdienybėje.

Ačiū už dėmesį
Darbą atliko: Greta Jestremsaitė
Ieva Kašalynaitė
Livijus Saukiavičius
Arnas Kuprys
Full transcript