3 prezentacija
•Scarlett, N. Five elements of Project portfolio management for finance executives, CMA management 24 April 2009; 
•Locket, M., B.De Reyck, A. Sloper, Managing project portfolios, Business Strategy Review, Summer 2008: 77-83.
•Harvey Maylor, Project Management 4th edition, 2010
•Martynas Slapšys, projektų portfelio valdymo įdiegimo sėkmės prielaidos it sektoriaus įmonėse, 2009

Projektų portfelis ir investicijų portfelis
Kas yra projektų portfelis?
Ar Lietuvoje yra portfelis?
Kuo jis naudingas?
Ar projektų portfelis panašus į investicijų portfelį?
Pagrindiniai investicijų ir projektų portfelio skirtumai
Ką finansininkas turėtų žinoti apie projektų portfelį?
Kai kurių projektų valdymo autoritetų žodžiais kalbant 

„projektų portfelio, kaip praktikos atsiradimas yra vienas didžiausių projektų valdymo technologijų šuolių, prilyginamas kritinio kelio metodo ir programų įvertinimo ir priežiūros technikos atsiradimui 1950-aisiais“ 

(Harvey A. Levine).
Projektų portfelis yra projektų ir/arba programų ir kitų darbų rinkinys, suformuotas taip, kad palengvinti efektyvų jų valdymą, siekiant strateginių verslo tikslų (PMI, 2006)
Projektų portfelio valdymas apima projektų, programų ir kitų darbų 
identifikavimą, 
prioritetizavimą, 
autorizavimą, 
valdymą ir kontrolę 
su tikslu pasiekti strateginius verslo tikslus

Naujiena pasaulyje
Ypatinga naujiena Lietuvoje
Lietuvos įmonės visai neturi, arba turi minimalią istorinę patirtį, susijusią su šia metodika
Padeda pasirinkti teisingas idėjas ir surikiuoti jas pagal svarbą.

Iš to išplaukia:
Portfelio valdymas tiesiogiai susieja kompanijos strategiją ir projektų valdymą.
Projektų portfelio sąvoka dažnai interpretuojama klaidingai. Neretai manoma, jog projektų portfelis – tam tikro skaičiaus vykdomų projektų prioritetizavimas, teisingas resursų paskirstymas, tačiau neįvardijami projektų portfelio sąryšiai su organizacijos strategija ir jos ilgalaikiais tikslais
 „Kaip investuotojai balansuoja savo investicijas, taip ir korporacijos turėtų subalansuoti savo projektus“
Vin D‘Amico (2005) apibendrina IT projektų portfelio procesus ir vaizdžiai palygina projektų portfelį su investicijų portfeliu
Finansų sektoriuje portfelis yra įprastas dalykas. Jau nuo 1950 finansininkai žino terminą „portfelis“. 

Portfelis yra akcijų, obligacijų ir kitų finansinių instrumentų rinkinys skirtas rizikai subalansuoti. 

Diversifikacija ir balansavimas. 
Portfelio instrumentų tarpusavio ryšiai
Dalyvavimo stilius
Informacijos prieinamumas
Likvidumas
Tikslų aiškumas
Įsipareigojimų aiškumas
Investicijos dalumas
Finansinio portfelio elementų tarpusavio sąryšiai apsiriboja koreliacija tarp 
a) finansinės grąžos ir 
b) finansinės vertės. 
Tarp projektų gali būti  sudėtingos tarpusavio priklausomybes. Vieno projekto rezultatai gali įtakoti kitą projektą. Tarp projektų gali būti sinergija. Sprendimas investuoti gali įtakoti daugelį projektų.
Finansinis investavimas yra pasyvus dalyvavimas. Jis apsiriboja sprendimu investuoti ar neinvestuoti
Investicija į projektus reikalauja aktyvaus vadybinio įsitraukimo. Sprendimai neapsiribos vien „darom/nedarom“ ir biudžetu. Projekto eigoje reikės priimti sprendimus, kurie įtakos projekto baigtį.
Informacijos apie vertybinius popierius yra pakankamai daug. Galima analizuoti istorinius duomenis ir iš to daryti prielaidas apie ateitį.
Kadangi projektai yra unikalūs, istorinės informacijos apie ankstesnius projektus yra nedaug, o ir išvadų iš jos nelabai pavyks padaryti.
Dauguma vertybinių popierių yra likvidūs. Jeigu jie nebetinka Jūsų portfeliui, galite juos paprasčiausiai parduoti. 
Projektai yra mažiau likvidūs negu finansiniai instrumentai. Projekto vertė sunkiau apibrėžiama. Ji gali kisti priklausomai nuo portfelio konteksto.
Finansinio portfelio pagrindinis tikslas yra pasiekti geriausią rizikos ir investicijų grąžos santykį.
Projektuose yra finansiniai ir nefinansiniai tikslai. Tradiciškai yra ne tik kiekybiniai, bet ir kokybiniai tikslai.
Investuojant į finansinius instrumentus yra aiškiai apibrėžtos taisyklės ir teisės, kuriomis vadovaujasi visi rinkos žaidėjai.
Tarp projekto suinteresuotųjų šalių turinčių skirtingą požiūrį gali kilti nesutarimas dėl projekto rezultatų panaudojimo ir pasidalijimo.
Finansiniai instrumentai leidžia investuoti tiek kiek nori, kai tuo tarpu projektas turi fiksuotą biudžetą. Nei daugiau, nei mažiau jo nenusipirksi.
Investicija į projektą yra nedaloma. Dėl to išauga investavimo sprendimo įtaka portfeliui.
Planavimo krypts
Finansinis portfelis gali būti valdomas žiūrint iš apačios į viršų. Tai reiškia, kad galima pasižiūrėti visų įmanomų investicijų sąrašą ir iš jų suformuoti norimą kombinaciją.
Projektų atveju nėra nei vieno visų projektų sąrašo. Projektų negalima vertinti vien pagal rizikos ir grąžos santykį, nes būtina atsižvelgti į projektų sinergiją, tarpusavio priklausomybę ir galimybę projektą keisti eigoje.
Projektai yra unikalūs, todėl vienoje organizacijoje įvykdžius projektą nebūtinai pavyks jį pakartoti kitoje organizacijoje. Todėl valdant projektų portfelį labiau tinka požiūris iš viršaus į apačią. 
Tyrimų kurioje nors srityje papildomas finansavimas nebūtinai pagerins rezultatą. Tai reiškia, kad prioritetizavimas nebūtinai atves prie gerų rezultatų. Todėl turi būti tiek iš viršaus į apačią, tiek iš apačios į viršų.
Kaip nuspręsti kurį projektą įtraukti į portfelį, o kurio ne?
Selektyvus kaštų vertinimas
Iteratyvus kaštų vertinimas
Bendradarbiavimas su projekto sponsoriumi
Pagalba ruošiant ataskaitas
Turi būti sukurtas standartinis kriterijų rinkinys, kuriuo remiantis visi projektai yra vertinami. Šį rinkinį turi sudaryti tiek finansiniai, tiek nefinansiniai rodikliai.  
1.Investicijos grąža (30%)
  a.<10%
  b.10%-25%
  c.>25%
2.Pristatymo rinkai laikas (25%)
  a.> 1 metai
  b.6 mėn. – 1 metai.
  c.< 6 mėn.
3.Esamo kodo panaudojimas (20%)
  a.< 30% 
  b.30%-60%
  c.>60%
4.Inovatyvumas (15%)
  a.Patentų nebus
  b.Tam tikri aspektai patentuojami
  c.Visas produktas patentuojamas
5.Operacijų efektyvumas (10%)
  a.< 10% kaštų taupymo
 b.10%-30% kaštų taupymo
  c.>30% kaštų taupymo


Pabaigus projektą, tie patys kriterijai, kurie buvo naudojami atrankai, gali būti naudojami naudai pamatuoti. To pasekoje galima tobulinti ateities sprendimų priėmimą.
Vertinant kaštus, negalima pasirinkti tik keleto kriterijų. Turi būti vertinami visi kaštai. Pavzdžiui
Įtraukti 
1.	Subrangos
2.	Technologijų
Neįtraukti
1.	Vidinių resursų
2.	Licencijų ir palaikymo kaštų
3.	Rinkodaros, klientų aptarnavimo ar teisės

Taip negalima, nes rezultate projektas, kuriame yra daugiau vidinių resursų bus pasirinktas, tačiau projekto eigoje gali paaiškėti, kad vidiniai resursai yra neprieinami ir teks samdyti išorėje, projektas taps nuostolingu.
Tradiciškai finansininkai yra įpratę priimti finansavimo sprendimus projekto inicijavimo stadijoje, tačiau projektai nėra statiški ir finansavimo sprendimai turėtų būti koreguojami projekto eigoje.
1.	Inicijavimo stadijoje, kai pateikiamas grubus paskaičiavimas

2.	Verslo reikalavimų, kai patvirtinus projektą atliekama detali reikalavimų analizė

3.	Detalios specifikacijos, kai paruošiamas pilnas sprendimo aprašymas.

Šis finansininko ir projektų vadovo bendradarbiavimo modelis leidžia priimti sprendimus naudojant naujausius duomenis ir sumažinti riziką.
Projekto sponsorius yra žmogus atsakingas, už tai, kad projektas atneštų suplanuotą naudą. Tai reiškia, kad projekto tikslai būtų suderinti su įmonės tikslais, o rezultatai panaudoti naudai pasiekti. Finansininkas ir sponsorius turi glaudžiai bendradarbiauti dėl dviejų pagrindinių priežasčių:
1.	Suderinamumas su apskaitos reikalavimais. 
Projekto kaštai gali būti kapitalizuojami. 
Projekto kašta gali būti amortizuojami. 

2.	Mokesčių optimizacija. 
Civilizuotose šalyse mokesčių sistema numato lengvatas įvairioms veikloms. Pavyzdžiui tiriamosioms. Šiuo atveju finansininkas gerai išmanantis mokesčių sistemą gali padėti teisingai įvertinti projekto kaštų tinkamumą mokesčių lengvatoms pritaikyti.

Projektų vadovas atsako už
1. projekto rezultatus ir 2. ataskaitas.

Kadangi šios abi atsakomybės yra skiriamos tam pačiam žmogui, atsiranda rizika, kad ataskaitos bus nepilnos arba netikslios. 

Taip gali atsitikti ne iš tyčinių paskatų, o iš biudžetavimo žinių trūkumo arba neteisingo insterpretavimo.  

Aktyviai dalyvaudami projektų ataskaitų ruošime ir auditavime, finansininkai mažina šią riziką.
Dėkoju už dėmesį. 
Klausimai?
Svarbi naujiena
Apibrėžimas
Darius Ratkevičius
2011.11.25
Vilnius